Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena – Biržuose buvo paminėta jautriu ir menišku renginiu „Istoriniai sugrįžimai“, kuris vyko simbolinėje vietoje – buvusioje Biržų geležinkelio stotyje, prie Koplytstulpio tremtiniams. Ši vieta mena ne vieną išsiskyrimą, skausmą ir netektį, kai iš čia buvo išvežami žmonės – be kaltės, be paaiškinimo, tik todėl, kad priklausė tautai, tikėjimui, šeimai.
Prie Koplytstulpio, kurį sukūrė Biržų krašto garbės pilietis, metraštininkas, literatas ir tautodailininkas Algirdas Butkevičius, Biržų „Atžalyno“ mokyklos direktoriaus tėvas, susirinkusieji sustojo ne tik pagerbti atminimą, bet ir susimąstyti apie laisvės kainą. Renginį jautriai ir prasmingai vedė Irutė Varzienė.
Skaudžią tremties temą meniškai perteikė Biržų „Atžalyno” pagrindinės mokyklos skaitovai – mokiniai Danielė Vaitužytė ir Nojus Štarolis, pakviesti atstovauti savo mokyklai. Jų jausmingai perskaityta poezija tapo tiltu tarp praeities ir dabarties, tarp patirtų kančių ir šių dienų atminties. Žodžiai, ištarti jų lūpomis, tarsi virpino tylą ir jungė kartas. (Danielės Vaitužytės ir Nojaus Štarolio renginyje skaitomų kūrinių galima paklausyti pateiktame video įraše).
Širdį virpinančią atmosferą kūrė ir tremtinių choro ir jo ištikimos vadovės Laimos Aukštuolienės atliekamos dainos – jų balsai sklido per erdvę, paliesdami kiekvieną, atėjusį išreikšti pagarbą ir prisiminti. Prie renginio prisidėjo ir mažieji – Biržų lopšelio-darželio „Genys“ auklėtiniai, kurių dalyvavimas priminė, kad atmintis perduodama iš rankų į rankas, iš širdies į širdį, nuo senųjų kartų – mažiausiems.
Garbės sargyboje, šalia Koplytstulpio, stovėjo Lietuvos šaulių sąjungos Biržų skyriaus jaunieji šauliai – orūs ir tylūs, jie bylojo apie pasiryžimą saugoti tai, už ką kentėjo mūsų seneliai. Renginyje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės atstovai, kunigas, kuris pakvietė tylos maldai, ir Biržų krašto muziejaus „Sėla” direktorė Edita Lansbergienė, kuri priminė žiaurią, bet svarbią mūsų istorijos puslapį – pirmuosius trėmimus 1941-aisiais, atplėšusius tūkstančius nuo namų, laisvės, orumo.
„Istoriniai sugrįžimai“ – tai ne tik minėjimas. Tai tylus įsipareigojimas nepamiršti. Tai – jautri pamoka kiekvienam: apie tai, kas buvo, ir apie tai, ko niekada neturi pasikartoti.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja J. Gabriūnė