Kelerius metus iš eilės vis planavome ir brandinome šią idėją. Ir pagaliau – dėka mūsų klasės draugo Virginijaus užsispyrimo – įvyko tai, kas 2024-ųjų vasarą buvo tik garsiai ištartas pažadas: „Puiku, suorganizuosim kitais metais.“
2025 m. liepos 26-ąją susitikome – Biržų 1-osios vidurinės (dabar Biržų „Atžalyno“ pagrindinė) C klasė. Tokia pati ypatinga, tik jau subrendusi, gyvenimo patirties užgrūdinta, bet vis dar tokia pat artima. Susirinko visi, kurie lankė C klasę nuo 1984-ųjų ir vėliau.
Mūsų C klasė – tai ne tik raidė ar raidynas. Tai – dalis gyvenimo, kurios nepakeis niekas. Klasiokai – tai likimo skirti žmonės, palikę pėdsaką širdyje ir prisiminimuose. Jie tarsi nematoma mūsų likimo DNR – neištrinama ir nepakeičiama.
Buvo neįtikėtina pažvelgti vienas kitam į akis, vėl išgirsti pažįstamus balsus, tuos pačius juokus. Prisiminėme akimirkas, kurios mus sieja amžinai. Taip, mes pasikeitėme – bet šypsenos liko tos pačios. Akys – spindinčios. Širdys – atviros.
Dėka mokyklos direktoriaus V. Butkevičiaus, klasės draugės Neringos ir mokyklos darbuotojos Ingos turėjome galimybę dar kartą eiti ir bėgti mokyklos koridoriais, užsukti į savo buvusias klases (kurios dabar atrodė tokios mažos… Tada jos buvo tokios didelės!). Iš atminties traukėme istorijas, dalijomės, ginčijomės – juk visada buvome ta triukšmingoji C klasė!
Mokyklos muziejuje kiekvienas ieškojome savų pėdsakų. Vieni nuotraukose sutiko buvusius mokytojus, kiti rado vyresnius draugus, dar kitiems buvo smalsu prisiminti ir „pasimatuoti“ mokyklines uniformas, atsisėsti į buvusius suolus.
Lietuvių kalbos kabinete mūsų laukė ypatingasis klasės tortas, kuris tirpte tirpo burnoje…
Planuotos 45 minutės mokykloje virto beveik dviem valandomis. Ir jeigu kadaise skubėdavome iš jos išeiti, dabar norėjosi pabūti dar minutę, dar akimirką – tarytum grįžti į laiką, kuris vadinosi jaunyste.
Mokykla šiandien – moderni, graži ir atvira kiekvienam. Ji kviečia užsukti buvusius, esamus ir būsimus mokinius, taip pat mokinių tėvelius, senelius – visus, norinčius keliauti kartu su Biržų „Atžalyno“ pagrindine mokykla. Čia juntamas gyvas pulsas – erdvės šviesios, jaukios, pritaikytos ne tik mokymuisi, bet ir kūrybai, bendradarbiavimui, saviraiškai. Tai vieta, kurioje kiekvienas jaučiasi svarbus, kur vertinamas draugiškumas, pagarba ir noras augti. Vieta, kur gimsta ne tik žinios, bet ir gyvenimo pamokos, lydinčios visą gyvenimą.
Norėdami pratęsti draugystę su savo mokykla, palikome jai dovaną – knygas, kurios įkvėps mokinius smalsauti, svajoti ir skaityti.
Vėliau aplankėme ir mūsų pradinių klasių mokytoją K. Abazorienę. Kokios smagios ir brangios akimirkos susitikti bei pabendrauti su pirmąja mokytoja, kuriai visi esame dėkingi už prasmingą pradžią.
Aplankėme ir atminimo žvakele pagerbėme mūsų išėjusius klasės draugus.
Susitikimą pratęsėme klasės draugės Dalytės sodyboje. Čia dar ilgai netilo kalbos, prisiminimai, pokštai ir rimtos istorijos, palikusios pėdsaką visų širdyse.
Ačiū visiems, kurie nepamiršo mokyklos, klasės draugų ir kūrė tą jaukų vakarą.
Iki kito karto, C klase! Tegul jis būna ne mažiau pašėlęs nei šis. Gyvuokime!
Biržų 1-osios vidurinės C klasės vardu – Diana Butkutė – Binkė
