Kovo 14-tą dieną Jurgio Bielinio atminimo vietose lankėsi 3b ir 4b klasių mokiniai su mokytojomis. Jie susipažino su knygnešystės istorija, klausėsi bibliotekininkės, knygnešio istorijos puoselėtojos Aldonos Kolopailienės pasakojimo apie Jurgio Bielinio gyvenimą ir jo kovą už lietuvišką žodį. Prie knygnešio kapo mokiniai uždegė žvakutes, sugiedojo giesmę, pagerbė tylos minute, padėjo gėlių, taip išreiškė pagarbą tautos didvyriui.
Jurgio Bielinio gyvenimas ir palikimas įprasmina lietuvių tautos kovą už laisvę ir lietuviško žodžio išsaugojimą. Jo darbai mus įkvepia branginti savo kalbą, kultūrą ir istoriją.
Atmintis gyva – saugokime istoriją!
Knygnešys Jurgis Bielinis (1846–1918) buvo žymus lietuvių tautinio judėjimo veikėjas, aktyviai prisidėjęs prie lietuviškos spaudos platinimo carinės Rusijos okupacijos metu. Jo gyvenimo ir veiklos pėdsakai išliko Biržų rajone, Purviškių kaime, bei Suosto šventoriuje.
Bielinių sodyba ir atminimo vietos
Purviškių kaime – Jurgio Bielinio gimtoji sodyba su trims sūnums sodintais ąžuolais. Greta stovi koplytstulpis, kurį sukūrė skulptorius Leonas Juozonis.
Netoliese auga legendinis Jurgio Bielinio ąžuolas, prie kurio knygnešys slėpdavo draudžiamą lietuvišką spaudą. Persekiojamas žandarų jis čia netgi pats slėpėsi ir atsišaudė. Prie ąžuolo – didžiulis, apie 20 tonų sveriantis akmuo, po kuriuo, manoma, Bielinis buvo įsirengęs slėptuvę. Ant akmens iškalta jauno, tvirto knygnešio figūra nešanti šviesą, kurią sukūrė Vilniaus Dailės instituto studentas Arnoldas Švenčionis.
Jurgis Bielinis amžino poilsio atgulė Suosto kaimo kapinėse, bažnyčios šventoriuje. Jo antkapinis paminklas, pastatytas 1931 metais iš lauko akmenų, buvo įrengtas šaulių, pavasarininkų, skautų ir tautininkų pastangomis, darbus atliko kalvis J. Korsakas.
Mokytojos Nijolė ir Zita
