Gegužės 24-ąją Pauosupės šilelyje, prie paties poeto Anzelmo Matučio Drevės, skambėjo jaunoji poezija – vyko respublikinio poetinės kūrybos konkurso „Poezijos pavasarėlis Pauosupėje 2025“ baigiamasis renginys. Šį konkursą, kasmet suburiantį vaikus ir paauglius iš visos Lietuvos, organizuoja Varėnos viešoji biblioteka.
Šiais metais tarp dalyvių buvo ir Biržų „Atžalyno” pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinė Dovilė Klanauskaitė, savo kūrybos eilėraštį į konkursą atsiuntusi nuotoliniu būdu. Nors Dovilė renginyje dalyvauti negalėjo, jos eilės neliko nepastebėtos – už jautrų, brandų žvilgsnį į pasaulį ir gebėjimą kalbėti poetiniu balsu mokinė buvo pagerbta padėkos raštu.
Dovilės kūryba alsuoja pagarba gimtinei, šeimai, tradicijoms – jausmams, kurie nesensta ir nepraranda prasmės. Viename iš jos eilėraščių skamba jautrus ir prasmingas posmas:
„Tėvynė – Dievo, lyg iš molio rankų,
Atgimstanti kasdieną ryto šviesoje.
Brandina tėvo juodą duoną šventą
Ir supasi namų šermukšnio šakose.“
Tai žodžiai, kurie liudija ne tik kūrybinį jautrumą, bet ir gilų ryšį su savo šaknimis, istorija, žmogumi. „Poezijos pavasarėlis Pauosupėje“ – tai daugiau nei konkursas. Tai – jautri erdvė jauno žmogaus minčiai, jausmui, bandymui suprasti save ir pasaulį per kūrybą. Tai – pirmieji poetiniai žingsniai, kurie, tikėtina, taps tvirtu pagrindu tolimesniems ieškojimams.
Džiaugiamės Dovilės pirmaisiais žingsniais poezijos taku. Linkime jai neprarasti kūrybinio jautrumo, drąsos reikšti save ir tikėjimo žodžio galia. Tebūna poezija jos gyvenime langas į pasaulį ir į save.
