Apie mokyklą

• Kontaktai
• Pedagogai
• Vizija, misija, strateginis planas
• Priėmimas
• Vykdomos programos
• Vidurinio ugdymo programos aprašas
• Veiklos programa
• Mokymosi krypčių pasirinkimas 14-19 metų mokiniams
• Vidaus darbo tvarkos taisyklės
• Ugdymo planai
• Profesinio informavimo taškas
• Biblioteka
• Darbo laikas, lankomumas
• Neformalusis ugdymas
• Maitinimas, pavėžėjimas
• Socialiniai ryšiai
• Pasiekimų vertinimas
• Elektroninio dienyno tvarkymo nuostatai
• Mokinių skatinimo tvarka
• Darbo krūvio reguliavimas
• Mokyklos taryba
• Specialistų paslaugos
• MTP + projektai (Mokyklų tobulinimo programa plius)

• Mokykla yra projekto "Mokyklų bendruomenių, kultūros, švietimo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės tinklo kūrimas, diegiant inovacijas ugdymo procese" partnerė. Projektą vykdo Biržų rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras. Projektas  finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis.

• Informacija apie Olweus patyčių prevencinę programą

• Pažintinės veiklos lėšų naudojimo tvarka
• 2 proc. parama
• Darbuotojų  vidutinis bruto darbo užmokestis 2010 m.
• Aptarnaujama teritorija
• Etosas ir vertybės
• Mokinių gerovės komisija
• Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės
• Finansinės ataskaitos

• Kontaktai

Adresas: Biržų „Atžalyno” vidurinė mokykla            

                  Sąjungos g. 15, LT- 41133 Biržai   

El. pašto adresas: atzalynas@is.lt

Interneto svetainės adresas: www.atzalynas.birzai.lm.lt

Telefonai:

Atgal į turinį

Pedagogai  

Pedagogai abėcėlės tvarka

Atgal į turinį

• Vizija, misija, strateginis planas

Mokyklos veiklos VIZIJA

  Patraukli mikrorajono mokykla, teikianti kokybišką išsilavinimą, ugdanti socialinę, kultūrinę  kompetencijas,   stiprinanti   mokinių kūrybines  galias,   verslumo,   naujų  technologijų naudojimo galimybes ir formuojanti tautinį tapatumą.

Mokyklos MISIJA

 Teikti kokybišką pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą. Sukurti   saugią,   modernią   ugdymo   aplinką,   pagrįstą   demokratinės   gyvensenos, modernios vadybos principais. Sudaryti optimalias sąlygas mokinių socialinės, kultūrinės kompetencijos ugdymui. Garantuoti nuolatinį mokytojų kvalifikacijos tobulinimą.

Veiklos prioritetai

• ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas;
• mokinio esminių kompetencijų - mokėjimo mokytis, pilietiškumo, verslumo, informacinio raštingumo ugdymas;
• profesinis švietimas, konsultavimas;
• bendradarbiavimas su mokinių tėvais, socialiniais partneriais;

Tikslai

1. Tinkamai pritaikyti ugdymo turinį pagal mokinių poreikius, mokymosi stilių ir galias.
2. Plėtoti mokytojų, mokinių, mokinių tėvų ir socialinių partnerių bendradarbiavimą.

Uždaviniai

1. Individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį pagal mokinių poreikius ir galimybes.
2. Atnaujinti ugdymo turinį pagal švietimo politikos strategiją ir mokyklos situaciją.
3. Ugdymo turinio formavimą, atnaujinimą pagrįsti finansine, metodine, organizacine pagalba mokytojams.
4. Inicijuoti naujas bendradarbiavimo formas su mokinių tėvais, socialiniais partneriais.
5. Tobulinti informacijos apie mokyklą sklaidos sistemą.

12.4.       kokybiškai funkcionuotų mokinio rengimo karjerai sistema (1 konsultanto etatas);

12.5.       įsitvirtintų efektyvi vertinimo ir įsivertinimo sistema, pedagoginės priežiūros sistema;

12.6.       mokykla apibendrintų savo veiklą ir pasirengtų mokyklos akreditacijai;

12.7.       11-12 klasių mokinių pažangumas ir lankomumas pagerėtų- 15 %;

12.8.       pagerėtų popamokinio mokinių užimtumo galimybės (įvairesnė pasiūla);

12.9.       visi mokytojai dalyvautų kvalifikacijos kėlimo kursuose, seminaruose (tiek dalykinių, tiek bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų ugdymo);

12.10.    mokinių tėvai ir socialiniai partneriai realiai  ir kokybiškai dalyvautų ugdymo įgyvendinimo procese.

VII. STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMAS IR ATSAKOMYBĖ

13.     Šio plano įgyvendinimo priemonės ir rezultatai kasmet, įvertinus mokyklos ugdymo būklę, numatomi Mokyklos veiklos programoje, metodinės tarybos. Mokyklos tarybos planuose.

14.     Rengiamos tikslinės programos, projektai ir ieškoma kitų būdų (rėmėjai ir kt.) švietimo veiklai finansuoti.

15.     Už strateginio plano įgyvendinimą atsakingas mokyklos direktorius.

Atgal į turinį

• Priėmimas

MOKINIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ, PERĖJIMAS Į KITĄ MOKYKLĄ IR PAŠALINIMAS IŠ MOKYKLOS

1. Mokiniai į Mokyklą priimami, vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtinta Mokinių priėmimo į bendrojo lavinimo mokyklas tvarka, esant galimybei (laisvos vietos klasėse) - pagal tėvų ir vaikų pageidavimus (jei išsilavinimas, sveikata, dėstomos kalbos mokėjimas ir kt. atitinka Mokyklos sąlygas).

2. Mokiniai į Mokyklos į pirmą klasę priimami pateikus tėvams (ar globėjams, rūpintojams) prašymą, gimimo liudijimą (nuorašą), pažymą apie sveikatą.

3. Mokiniai į Mokyklos 2 - 10 klases priimami pateikus tėvų (ar globėjų, rūpintojų) prašymą, dokumentą apie mokymosi pasiekimus ar įgytą išsilavinimą.

4. Mokiniai į Mokyklos 11-12 klases priimami pateikus mokymosi pasiekimų dokumentą ir paties mokinio prašymą.

5. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, o neturintis mokymosi pasiekimų dokumento - Mokyklai įvertinus jo mokymosi pasiekimus.

6. Atvykęs mokinys įrašomas į Mokyklos abėcėlinę knygą.

7. Mokinio priėmimas mokytis pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, įforminamas rašytine mokymo sutartimi. Mokymo sutartyje aptariama mokymosi programa, jos baigimo forma, šalių įsipareigojimai, sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir padariniai.

8. Mokiniui pereinant mokytis į kitą mokyklą, pažymėjimai išduodami vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro patvirtinta nuosekliojo mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas tvarka.

9. Mokinys gali būti pašalintas iš mokyklos tik Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytu pagrindu ir reikalavimais.

 

Atgal į turinį

• Vykdomos programos

Pagrindinė veiklos sritis - švietimas, rūšis - bendrasis vidurinis  mokymas (kodas 80.21.30).

Kitos veiklos rūšys – pagrindinis mokymas, kodas 80.21.10, pradinis mokymas, kodas 80.10.30, papildomas mokymas, kodas 80.42.40.

Atgal į turinį

• Vidurinio ugdymo programos aprašas

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO BIRŽŲ„ATŽALYNO” VIDURINĖJE MOKYKLOJE APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.      Vidurinio ugdymo programos aprašas (toliau -Aprašas) apibrėžia šio dokumento įgyvendinimo tikslą, uždavinius, vidurinio ugdymo programos sandarą ir jos vykdymo principus.

2.      Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. Įsakymu Nr. ISAK-1387.

3.  Vidurinio ugdymo programos pagrindas- individualizavimas ir diferencijavimas atsižvelgiant į mokinių siekius, polinkius ir gebėjimus, sudarant jiems galimybes planuoti profesinę karjerą, pasirinkti mokymosi kryptį atitinkančius dalykus ir skirtingus jų kursus.

4. Vidurinio ugdymo programa pagal šį Aprašą įgyvendinama nuo 2007m. rugsėjo 1 d. 11  klasėse.

II. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS APRAŠO TIKSLAS IR KAITOS

UŽDAVINIAI

5.  Aprašo tikslas -įvardinti, kaip keisis vidurinio ugdymo programos sandara ir jos įgyvendinimo principai.

6.  Kaitos uždaviniai:

6.1.  labiau individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą gerinti vidurinio ugdymo kokybę;

6.2. sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui rinktis savo gabumus, polinkius ir poreikius atitinkantį mokymosi kelią, padidinti vidurinio ugdymo prieinamumą;

6.3. priartinant akademinį mokymo turinį prie gyvenimo poreikių, suartinant bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą, sudaryti platesnes galimybes skirtingus mokymosi kelius pasirinkusiems mokiniams tęsti mokslą aukštosiose mokyklose.

III. VIDURIO UGDYMO PROGRAMOS SANDARA

7.  Vidurinio ugdymo programoje mokomųjų dalykų turinys pateikiamas kursais ir moduliais. Sudaromos galimybės pagal Apraše pateiktus principus mokiniams rinktis skirtingo sudėtingumo ir paskirties kursus bei modulius.

8.  Dalyko programos kursas suprantamas kaip tam tikra logiška vientisa dalyko turinio visuma, skirta konkretiems ugdymo uždaviniams įgyvendinti. Galimi du skirtingi to paties dalyko kursai - bendras ir išplėstinis:

8.1.  bendras kursas perteikia dalyko pagrindus, užtikrinančius bendrą kultūrinį mokinių išprusimą, taip pat patirtį ir gebėjimus, būtinus tenkinti praktines gyvenimo reikmes. Jis apima plačiai vartojamas dalyko sąvokas, pagrindinius dėsningumus, svarbiausias idėjas, jų kontekstą ir praktinį taikymą, veiklos kompetenciją, vertybines nuostatas;

8.2.  išplėstinis kursas savo turiniu yra platesnis už to paties dalyko bendrąjį kursą, apima žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą, orientuotą į nuodugnesnes tam tam tikros srities studijas. Jis skirtas mokiniams savarankiško mokymosi gebėjimams ugdyti, mokymuisi operuoti dalyko žiniomis ir metodais sprendžiant praktinio ir teorinio pobūdžio užduotis.

9.  Dalykų kursus ir jų apimtį reglamentuoja Aprašo priedas (toliau - Aprašo priedas) - Vidurinio ugdymo programos dalykų ir jų kursų 1 lentelė.

10.  Mokykla gali parengti ir siūlyti mokiniams papildomus Aprašo priedo lentelėje nurodytų dalykų pasirenkamuosius modulius ir pasirenkamųjų dalykų (nesančių priedo lentelėje) programas.

 11.   Vidurinio ugdymo programos mokiniai mokomi pagal jų individualius ugdymo planus, kurie gali skirtis dalykais, dalykų kursais ir moduliais.

12.   Besimokančio pagal vidurinio ugdymo programą mokinio mokymosi turinį sudaro:

12.1.   bendrojo lavinimo branduolys (toliau - branduolys), kurio apimtis bendrojo lavinimo mokykloje sudaro apie 60 proc. viso pamokų laiko;

12.2.   mokinio pasirinktas mokymosi turinys (papildomi branduolio dalykai, dalykų išplėstiniai kursai, dalykų moduliai ir pasirenkamieji dalykai). 

13.  Bendrojo lavinimo branduolys (39 savaitinės pamokos per dvejus metus) yra privalomas ir bendras visiems mokiniams, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą. Branduolio paskirtis - suteikti vidurinio išsilavinimo pagrindus.

14 Branduolį sudaro šių dalykų pagrindiniai kursai:

14.1.  dorinio ugdymo (tikybos arba etikos);

14.2.  lietuvių kalbos (gimtosios);

14.3  užsienio kalbos;

14.4.  matematikos;

14.5. socialinio ugdymo mokinio pasirinkto vieno dalyko (istorijos, geografijos) arba integruotas socialinių mokslų kursas;

14.6.   gamtamokslinio ugdymo mokinio pasirinkto vieno dalyko (biologijos, fizikos, chemijos) arba integruotas gamtos mokslų kursas;

14.7.   mokinio pasirinkto vieno meninio ugdymo (dailės, muzikos) arba technologinio ugdymo, arba integruotas menų ir technologijų kursas;

14.8.  kūno kultūros (bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos).

15.   Technologinio ugdymo ir integruotų menų ir technologijų kurso paskirtis - padėti mokiniui įgyti praktines veiklos gebėjimų ir patirties, geriau susipažinti su viena ar keletu veiklos sričių, pačiam įvertinti savo darbo veiklos polinkius ir galimybes, ugdyti kūrybiškumą, kultūrinę kompetenciją ir vizualinę kultūrą.

16.   Mokinys, pasirinkęs menų arba integruotą menų ir technologijų dalyko programą, dalį savaitinių pamokų gali skirti meninei raiškai.

17.   Baigus vidurinio ugdymo programą, išlaikius lietuvių kalbos ir dviejų pasirinktų dalykų brandos egzaminus, įgyjamas vidurinis išsilavinimas.

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO PRINCIPAI

18.  Maksimalus mokinio savaitinių pamokų skaičius – 32 savaitinės pamokos, minimalus privalomas mokinio pamokų skaičius - 28 savaitinės pamokos.

19.   Mokinys per dvejus metus turi mokytis ne mažiau kaip 9 ir ne daugiau kaip 13 skirtingų dalykų. Pasirenkamieji dalyko moduliai nėra skaičiuojami kaip atskiri dalykai.

20.  Mokykla turi sudaryti galimybę mokiniui keisti dalykus ar dalykų kursus, laiduoti mokymosi tęstinumą jam pereinant iš vienos mokyklos į kitą.

21.   Mokinys bendruosius ir išplėstinius dalyko kursus renkasi savo nuožiūra, tačiau bendras savaitinių pamokų skaičius neturi viršyti mokinio maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus.

22.  Mokyklos vadovo paskirtas konsultantas konsultuoja mokinį, kaip jis turėtų susidaryti individualų ugdymo planą.

 23.  Mokinio pageidavimu, dalyko kursui mokytis gali būti skiriama ir daugiau pamokų, nei nurodyta bendrųjų ugdymo planų lentelėje.

24 Vidurio ugdymo programą įgyvendinti mokykla privalo pasiūlyti mokiniams:

24.1. ne mažiau kaip trijų (anglų, vokiečių ir rusų) užsienio kalbų bendruosius ir išplėstinius kursus;

24.2.  ne mažiau kaip dvi meninio ugdymo ir dvi technologinio ugdymo arba integruotą menų ir technologijų kursų programą;

24.3.  ne mažiau kaip tris tam tikrų  sporto šakų programas;

24.4  ne mažiau kaip keturias pasirenkamųjų dalykų ir pasirenkamųjų modulių programas (2 lentelė);

24.5       visų kitų branduolio dalykų bendruosius ir išplėstinius kursus.

 25.  Siekdama racionaliai organizuoti ugdymo procesą, mokykla mokiniams gali siūlyti pakraipas ir dalykus, reikalingus renkantis humanitarinių mokslų, menų, socialinių, fizinių, biomedicinos ar technologijų mokslų studijų sritis.

26.  Vienoje mobiliojoje grupėje mokosi tik tą patį dalyko programos kursą (bendrąjį ar išplėstinį), modulį ar pasirenkamąjį dalyką pasirinkę mokiniai. Rekomenduojama mobiliąsias grupes sudaryti remiantis panašiomis mokinių individualiomis savybėmis (gebėjimais, motyvacija, mokymosi stiliais ir pan.).

27.  Sudarant mokiniams galimybes rinktis praktinės veiklos dalykus: menus, technologijas ar jų integruotus kursus, rekomenduojama šių dalykų mokymui pasitelkti netoli esančias kitas ugdymo įstaigas, vykdančias profesinio mokymo programas.

28.  Menus ir kūno kultūrą rekomenduojama integruoti ir (ar) derinti su papildomuoju ugdymu.

29.  Vidurinio ugdymo programos dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

30.  Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, integruotų kursų programas, nesant švietimo ir mokslo ministro patvirtintų, gimnazija rengia bendrųjų ugdymo planų nustatyta tvarka.

31.  Technologijų ir integruotų menų ir technologijų kursų programas rengia mokykla, atsižvelgdama į mokinių poreikius, mokyklos galimybes, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais metodiniais nurodymais.

32.   Rekomenduojama mokyklos rengiamuose dalykų pasirenkamuosiuose moduliuose daugiau dėmesio skirti bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų ugdymui, dalykų žinių ir metodų integravimui, dalykų žinių taikymui praktinėje veikloje, žinių taikymo profesinėje veikloje galimybių nagrinėjimui, bei neplėsti bendrosiose programose numatytos dalykų tematikos.

V. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO APIBENDRINIMAS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33. Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo apibendrinimas:

33.1.  Siekiant giliau individualizuoti ir diferencijuoti ugdymą, nebeišskiriami profiliai;

33.2.  Vidurinio ugdymo programos apraše reglamentuojamas tik bendrojo lavinimo branduolys, kuris sudaro apie 60 proc. pamokų laiko, kitą turinį mokinys renkasi laisvai;

33.3.  Mokinio pasirinktų išplėstinių kursų skaičių lemia maksimalus mokinio pamokų skaičius per savaitę;

33.4.  Mokinys per dvejus metus turi mokytis ne mažiau kaip 9 ir ne daugiau kaip 13 skirtingų dalykų (8 iš jų yra branduolio dalykai).

33.5.  Į vieną bloką sujungiamas meninis ugdymas ir technologijos;

33.6.  Neskiriama pamokų meninei raiškai, tačiau mokinys ją gali rinktis, jei jis pasirenka menų ar integruotą menų ir technologijų programą;

33.7.  Visuomenei naudinga veikla nukeliama į pagrindinio ugdymo programą.

34. Į šiame Apraše išdėstytas nuostatas dalykų metodinėms grupėms reikės atsižvelgti rengiant dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų,  integruotų kursų pasiūlą bei programas.

35. Vadovaujantis šiuo Aprašu, parengiamas rekomenduojamų dalykų, reikalingų renkantis tam tikrą studijų kryptį, sąrašas bei dalykų, jų kursų keitimo tvarkos aprašas.

                        Vidurinio ugdymo programos lentelės.

       Dalykų bendrojo ir išplėstinio kurso apimtys. Lentelėje nurodoma dvejų mokslo metų savaitinių pamokų suma.

 Vidurinio ugdymo programos vykdymo lentelė. Lentelėje nurodoma dvejų mokslo metų  savaitinių pamokų suma.                                                                                                                                                                                                                         

Pastabos: *renkasi mokinys;  ** dalį  šių pamokų mokinys gali skirti bendrojo lavinimo dalykų išplėstiniams kursams, intensyvindamas menų ar  technologijų mokymąsi; ***integruojama į dalykų mokymo turinį.      

Atgal į turinį

• Mokymosi krypčių pasirinkimas 14-19 metų mokiniams

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2008 m. kovo 15 d.

įsakymu Nr. ISAK-715

MOKYMOSI KRYPČIŲ PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMO

14 –19 METŲ MOKINIAMS MODELIO APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašas (toliau – Modelio aprašas) nustato mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio (toliau – Modelio) tikslą, uždavinius, reglamentuoja 9–12 (gimnazijų I–IV) klasių mokinių mokymosi krypčių pasirinkimo galimybes ir jų įgyvendinimą mokykloje.

2. Modelio apraše vartojamos sąvokos:

Į praktinę veiklą orientuotas dalyko modulis – pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies iš anksto apibrėžta, savarankiška, ne mažesnės kaip 17 valandų trukmės privalomojo dalyko (lietuvių kalbos (gimtosios arba valstybinės), užsienio kalbų, matematikos, gamtos mokslų, geografijos, istorijos) programos į praktinę veiklą orientuota dalis, integruojanti tinkamą technologinio ugdymo, meninio ugdymo programų turinį, tyrimus, kūrybinius darbus.

Mokymosi kryptis – mokinio pasirinktų privalomųjų dalykų modulių, programų, mokymosi būdų visuma, atitinkanti jo asmenines stiprybes, laukiamus mokymosi pasiekimus, tolesnio mokymosi ir profesijos įgijimo siekius.

Mokymosi pasiekimų lygis – mokinio įgytos žinios, supratimas ir gebėjimai, atitinkantys dalyko bendrojoje programoje nustatytus kriterijus.

Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas – ugdymo turinio pritaikymas mokytis ir ugdytis atsižvelgiant į atskiro mokinio ir mokinių grupės mokymosi poreikius ir polinkius.

II. MODELIO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3. Tikslas – siekiant visų 9–12 (gimnazijų I–IV) klasių mokinių lygių mokymosi galimybių ir ugdymo kokybės, užtikrinti jiems mokymosi krypties pasirinkimo galimybes.

4. Uždaviniai:

4.1. pasiūlyti įvairesnes ir kryptingesnes dalykų ir dalykų modulių programas 9–10 (gimnazijų I–II) klasėse;

4.2. lanksčiau organizuoti 9–10 (gimnazijų I–II) klasių mokinių ugdymo procesą;

4.3. mokiniams, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, sudaryti galimybes tęsti pasirinktas programas ir modulius.

III. MOKYMOSI KRYPČIŲ PASIRINKIMO GALIMYBĖS

5. 9–10 (gimnazijų I–II) klasių mokiniams, kurie susiduria su sunkumais siekdami lietuvių kalbos (gimtosios arba valstybinės), užsienio kalbų, matematikos, gamtos mokslų, geografijos, istorijos dalykų patenkinamo mokymosi pasiekimų lygio, sudaromos galimybės rinktis:

5.1. šių dalykų į praktinę veiklą orientuotus modulius, nedidinant bendruosiuose ugdymo planuose dalykams skiriamo minimalaus savaitinių pamokų skaičiaus. Mokydamiesi pagal į praktinę veiklą orientuotų modulių programas, mokiniai atlieka dalyko užduotis, integruojančias tinkamą technologinio, meninio ugdymo programų turinį, įsitraukia į aktyvų mokymąsi, pasiekia patenkinamą ir pagal individualias galimybes stengiasi pasiekti pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį;

5.2. daugiau savaitinių pamokų mokytis pagal pasirinktą technologijų programą ar programas;

5.3. vietoj dailės ir muzikos dalykų pasirinkti integruotą meninio ugdymo programą (dailė, muzika, teatras, šokis);

5.4. daugiau savaitinių pamokų mokytis kūno kultūros programą pasirinkus jos modulius, kaip antai: varžybų organizavimas ir teisėjavimas, sveika gyvensena, neolimpinės sporto šakos, kitus.

6. 9–10 (gimnazijų I–II) klasių mokiniams, kurie sėkmingai siekia pagrindinio bei aukštesniojo lietuvių kalbos (gimtosios ar valstybinės), užsienio kalbų, matematikos, gamtos mokslų, geografijos, istorijos dalykų mokymosi pasiekimų lygių, sudaromos galimybės rinktis:

6.1. šių dalykų į praktinę veiklą orientuotus modulius, nedidinant bendruosiuose ugdymo planuose dalykams skiriamo minimalaus savaitinių pamokų skaičiaus. Mokydamiesi pagal modulių programas mokiniai pagerina tyrimų, kūrybingo žinių taikymo, su gyvenimo praktika susijusių problemų sprendimo gebėjimus.

6.2. dalykų ir modulių programas, numatytas 5.2, 5.3, 5.4 punktuose.

7. 11 (gimnazijų III) klasių mokiniai, rinkdamiesi lietuvių kalbos (gimtosios ar valstybinės), užsienio kalbų, matematikos, gamtos mokslų, geografijos, istorijos dalykų bendrąjį ar išplėstinį kursą, atsižvelgia į šių dalykų mokymosi pasiekimų lygį (pagal pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus ir metinius įvertinimus). Mokiniai, pasiekę dalykų pagrindinį ar aukštesnįjį pasiekimų lygį, gali rinktis atitinkamų dalykų išplėstinio kurso programas.

8. 11 (gimnazijų III) klasių mokiniams, pasirinkusiems lietuvių kalbos (gimtosios ar valstybinės), užsienio kalbų, matematikos, gamtos mokslų, geografijos ar istorijos dalykų bendruosius kursus, mokykla siūlo ne mažiau kaip dviejų meninio ugdymo dalykų (fotografijos, grafinio dizaino, kino ir vaizduojamojo meno, kompiuterinių muzikos technologijų, dailės, muzikos, teatro, šokio) ir dviejų technologinio ugdymo dalykų (turizmo ir mitybos technologijų, tekstilės ir aprangos technologijų, statybos ir medžio apdirbimo technologijų, taikomojo meno, amatų ir dizaino technologijų, verslo ir vadybos technologijų) programų, bendrosios kūno kultūros programos išplėstinius kursus.

9. 11–12 (gimnazijų III–IV) klasių mokiniams meninio ugdymo, technologinio ugdymo programos, kūno kultūros programos moduliai siūlomi atsižvelgiant į ankstesnį pasirinkimą:

9.1. mokiniams, kurie 9–10 (gimnazijų I–II) klasėse mokėsi pagal mitybos programą, siūloma rinktis turizmo ir mitybos technologijų programą; tiems, kurie mokėsipagal tekstilės programą –tekstilės ir aprangos technologijų programą; pagal konstrukcinių medžiagų programą – statybos ir medžio apdirbimo technologijų programą; pagal dizaino ir technologijų programą – taikomojo meno, amatų ir dizaino technologijų programą. Verslo ir vadybos technologijų programą mokiniai gali rinktis neatsižvelgdami į tai, pagal kokią technologijų programą buvo mokęsi prieš tai;

9.2. mokiniams, kurie 9–10 (gimnazijų I–II) klasėse mokėsi pagal integruotą meninio ugdymo programą, siūloma rinktis fotografijos, grafinio dizaino, kino ir vaizduojamojo meno, kompiuterinių muzikos technologijų programas. Mokiniai gali rinktis ir kitas meninio ugdymo programas (dailę, muziką, šokį, teatrą);

9.3. tęsti 9–10 (gimnazijų I–II) klasėse pasirinktus kūno kultūros programos modulius.

10. 11–12 (gimnazijų III–IV) klasėse pasirinktos technologijų, menų programos, kūno kultūros programos moduliai turi padėti mokiniams geriau atskleisti savo galimybes, pasirengti tolesniam mokymuisi siekiant įgyti norimą profesiją. Mokiniui, pasirinkusiam ir baigusiam technologijų dalyko programos išplėstinį kursą, technologijų programos moduliai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti įskaitomi mokyklose, vykdančiose profesinio mokymo programas.

IV. MODELIO ĮGYVENDINIMAS MOKYKLOSE

11. Lietuvių kalbos (gimtosios ar valstybinės), užsienio kalbų, matematikos, gamtos mokslų, geografijos, istorijos dalykų moduliai pagal atnaujintas dalykų bendrąsias programas ir jose apibrėžtus reikalavimus pasiekimų lygiams nuo 2008–2009 mokslo metų įgyvendinami 9 – osiose (gimnazijų – I) klasėse.

12. Rengiant pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies lietuvių kalbos (gimtosios ar valstybinės), užsienio kalbų, matematikos, gamtos mokslų, geografijos, istorijos dalykų modulių programas vadovaujamasi dalykų bendrosiomis programomis.

13. Į praktinę veiklą orientuotam dalyko moduliui mokytis skiriama viena savaitinė dalyko pamoka iš minimalaus dalykui skiriamo pamokų skaičiaus. Mobiliosioms grupėms naudojamos bendruosiuose ugdymo planuose numatytos mokyklos nuožiūra skirstomos valandos.

14. 9–10 (gimnazijų I–II) klasėse dalykų, kurių minimalus savaitinių pamokų skaičius yra 3–4 per dvejus metus, dalykų mokymas gali būti intensyvinamas, t. y. per pasirinktą laikotarpį, pavyzdžiui, pusmetį ar metus, skiriama daugiau pamokų per savaitę vienam dalykui, o paskui – kitam. Mokinys gali keisti modulį, jei modulio programa neatitinka jo poreikių ar gebėjimų.

15. Jeigu dėl mažo 9–10 (gimnazijų I–II) klasių mokinių skaičiaus mobiliųjų grupių į praktinę veiklą orientuotiems moduliams įgyvendinti negalima sudaryti, dalyko, į kurį integruotas tinkamas technologinio ugdymo, meninio ugdymo programų turinys, mokoma dirbant su projektais arba toje pačioje pamokoje teikiant mokiniams atitinkamas individualias arba grupines užduotis.

16. Į praktinę veiklą orientuotų dalyko modulių mokymosi rezultatai vertinami taikant formuojamąjį vertinimą, kontrolinius darbus, kurie atliekami mokantis pagal likusią dalyko programos dalį.

17. Dalykų moduliams ir projektams įgyvendinti mokykla pritaiko pamokų tvarkaraštį: gretina po dvi to paties dalyko pamokas, sujungia skirtingų dalykų pamokas, jų turinį integruoja.

18. 9 – ojoje (gimnazijų I) klasėje mokyti technologijų dalyko pradedama pagal privalomą integruoto technologijų kurso programą, skirtą padėti mokiniams patraukliais būdais (pavyzdžiui, susipažįstant su technologijomis darbo vietose) apsispręsti dėl konkrečios technologijų programos pasirinkimo.

19. Jeigu mokinys planuoja laikyti dailės ar muzikos brandos egzaminą, 9–10– osiose (gimnazijų I–II) klasėse jam rekomenduojama rinktis ne integruotą meninio ugdymo programą, o muzikos ir dailės dalykus.

20. Klasių vadovai, kiti mokyklos vadovo paskirti darbuotojai informuoja ir konsultuoja 9–12 – ųjų (gimnazijų I–IV) klasių mokinius, jų tėvus (įtėvius, rūpintojus) dėl dalykų programų, modulių pasirinkimo, paaiškina, kaip tai padės pažinti ir atskleisti savo galimybes, siekti geresnių mokymosi rezultatų, pasirinkti vidurinio ugdymo programos dalykų programas ir kursus, norimą profesiją.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21. Vadovaujantis Modelio aprašu atnaujinami bendrieji ugdymo planai, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų programos, kvalifikacijos tobulinimo programos, kiti ugdymo turinį reglamentuojantys teisės aktai.

22. Steigėjas (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininkas) (kito švietimo teikėjo), mokykla įgyvendina Modelio aprašą vykdydamos Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23d. Nr. ISAK -970 (Žin., 2007, Nr. 63–2440), numatytas funkcijas ugdymo turinio procese.

23. Siekiant gerinti ugdymo kokybę ir užtikrinti bendrojo ugdymo atitiktį besikeičiantiems visuomenės poreikiams, mokinių mokymosi krypčių pasirinkimo galimybės toliau bus didinamos:

23.1. siejant dalykų kursų pasirinkimo galimybes su mokymosi rezultatais;

23.2. sudarant mokiniams galimybes mokytis pagal išlyginamuosius dalykų modulius ar išlyginamojoje klasėje ir taip pagerinti žemus pagrindinio išsilavinimo rezultatus;

23.3. tobulinant pagrindinio ir vidurinio ugdymo apibendrinamojo vertinimo sistemą: lanksčiai fiksuojant rezultatus, juos naudojant mokinių motyvavimui mokytis pagal savo poreikius ir polinkius, sudarant geresnes galimybes tęsti nutrauktą mokymąsi ar keisti mokymosi kryptį;

23.4. mokinių mokymosi pasirinkimo galimybių didinimą siejant su darbo rinka ir profesijomis, siūlant jiems atitinkamus kursus ir modulius, sudarant galimybes susipažinti su darbo vietomis, atlikti mokymo(si) užduotis ir išbandyti save darbo veikloje; tobulinant profesinį informavimą ir konsultavimą;

23.5. sukuriant savivaldybėje mokymosi programų ir programų modulių tinklus, didinančius galimybes rinktis mokymosi kryptį akademinių polinkių ir į praktinę veiklą linkusiems mokiniams;

23.6. sukuriant lanksčią perėjimo iš vienos mokyklos, vienos ugdymo programos į kitą sistemą;

23.7. parengiant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašus, kuriuose būtų išsamiau išdėstyti mokymosi krypčių pasirinkimo principai ir jo įgyvendinimas.

Atgal į turinį

• Ugdymo planas

 2011 - 2012 m. m. pradinio ugdymo planas

 2011 - 2012 m. m. pagrindinio ir vidurinio ugdymo planas

Atgal į turinį

• Profesinio informavimo taškas

  Mokykloje veikia profesinio informavimo taškas (PIT).  PIT’as įsikūręs I aukšte, šalia  medicinos kabineto.

PIT’as – profesinio informavimo taškas mokykloje, kur įrengta laisva prieiga prie interneto, sukaupta informacija kompiuterinėse laikmenose apie šalies švietimo įstaigas ir darbo rinkos duomenis. Profesinio informavimo taške paslaugas teikia profesijos patarėjas.

PIT’o tikslai:

-         teikti mokyklos bendruomenei informaciją apie mokymosi ir į(si)darbinimo galimybes;

-         teikti kokybiškas ir aktualias profesinio informavimo paslaugas pagal individualius ir bendruomenės poreikius;

-         gerinti jaunų žmonių įsidarbinimo gebėjimus, skatinti jų verslumą ir nuolatinį žinių siekimą;

-         padėti moksleiviams išsiugdyti profesinius, bendruosius gebėjimus bei reikiamas asmenines savybes;

-         ugdyti moksleivio gebėjimą pačiam planuoti savo karjerą.

PIT’e teikiamos paslaugos:

-              teikiama informacija apie mokymąsi ir studijas, mokymo įstaigas, apie paklausiausias profesijas darbo rinkoje, naujausią metodinę literatūrą, mokomąsias kompiuterines programas;

-          internetas, CD įrašymo įrenginys;

-              konsultuojama IT naudojimo klausimais;

-              galima rasti informaciją apie aukštąsias ir visų pakopų profesines mokyklas, darbo mokymo centrus;

-              profesijų aprašymo aplankas su informacija apie profesijas, jų turinį, ypatumus, reikalavimus, profesijos įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, įdarbinimo galimybes;

-              teikiama individuali konsultacija profesijos pasirinkimo klausimais (pagal išankstinę registraciją);

Profesinio informavimo paslaugos teikiamos : nuo 8.00 iki 16.00. Profesijos patarėja Romana Žvirgždaitė.

El. paštas: pitas.atzalynas@gmail.com

                                                       Nuorodos:     www.aikos.lt

                                                                           www.euroguidance.lt

                                                                           www.lamabpo.lt 

                                                                           www.stojimai.lt

                                                                           www.kurstudijuoti.lt

                                                                           www.darborinka.lt

                                                                           www.profesijupasaulis.lt

                                                                 www.kastu.lt

 

Atgal į turinį

• Biblioteka

Mokyklos biblioteka tai savarankiška ugdymosi vieta, skirta visiems mokyklos bendruomenės nariams. Čia kaupiama informacija, kuri reikalinga šiandien: atitinka mokyklos veiklos tikslus ir lankytojų poreikius. Bibliotekoje mokoma surasti informaciją, tinkamai ja naudotis ir panaudoti ugdymo procese.

Pagrindinės bibliotekos funkcijos

•  Tikslingai komplektuoti mokyklos bibliotekai aktualių dokumentų fondą

•  Sudaryti sąlygas bei galimybes naudotis informacinėmis technologijomis

•  Stiprinti moksleivių informacinės kultūros įgūdžius ir gebėjimus ( ieškoti, rasti, kaupti, analizuoti, sisteminti ir vertinti pateiktus informacijos šaltinius)

•  Skatinti moksleivius skaityti

Darbo laikas     I - V   7. 30 -16. 00 , pietų pertrauka 12.20 - 12.50

Darbuotojai: bibliotekos vedėja Renata Mikalauskienė , bibliotekininkė Violeta Margenytė  

Struktūra •  Abonementas        •  Skaitykla                  

Bibliotekoje sukauptas informacinės, grožinės literatūros, periodikos bei vadovėlių fondas: 19000 - knygų, 24000 - vadovėlių

Bibliotekos skaitykloje – 20 darbo vietų

Kompiuterizuotos darbo vietos – 6

 Paslaugos

•  Leidinių išdavimas
•  Informacijos paieška pagal skaitytojų užklausas
•  Darbuotojų pagalba ieškantiems informacijos internete
•  Savarankiškas darbas su teksto apdorojimo programomis
•  Savarankiškas darbas su mokomosiomis, kompiuterinėmis programomis
•  Galimybė naudotis vaizdo grotuvu, DVD grotuvu ir TV, peržiūrėti įvarius vaizdo įrašus
•  Galimybė naudotis kompaktų grotuvų, magnetofonu
•  Galimybė naudotis diktofonu, skaitmeniniu fotoaparatu, skaitmenine vaizdo kamera

•  Sukaupti  įvairus teminiai segtuvai,  mokinių projektiniai darbai
•  Rengiamos parodos, knygų pristatymai
•  Vyksta bibliotekinės pamokos, literatūrinės popietės
•  Prenumeruojami periodiniai leidiniai : „Šiaurės rytai",  „Dialogas", „Žaliasis pasaulis",  „Rubinaitis", „Švietimo naujienos".

    Informacija – ji visa aplink tave.

Žiūrėk! Klausykis! Mokykis!

Naudojimosi mokyklos biblioteka taisyklės 

1. Mokyklos bibliotekos knygų fondas yra mokyklos turtas ir juo gali naudotis visi mokyklos moksleiviai ir darbuotojai.
2. Knygos išduodamos 10-15 dienų. Retos knygos, enciklopedijos, albumai, žodynai, žinynai bei kitų leidinių vieninteliai egzemplioriai į namus neišduodami. Jais galima naudotis skaitykloje.
3. Skaitytojas privalo:
   • Saugoti knygas;
   • Gavęs knygą, ją apžiūrėti ir apie pastebėtus defektus pranešti bibliotekininkui;
   • Neardyti knygų sustatymo tvarkos atviruose fonduose;
   • Grąžinti knygas nustatytu laiku (naudojimosi laikas gali būti pratęstas, jeigu knygų nereikalauja kiti skaitytojai);
   • Pamestą arba sugadintą knygą, bibliotekininkui sutikus, pakeisti nauja arba apmokėti knygos vertę (už mokyklinius vadovėlius, chrestomatijas esant piktybiškam atvejui, - penkeriopą knygos vertę);
   • Bibliotekoje laikytis tvarkos, tylos, netrukdyti dirbti kitiems;
   • Baigęs mokyklą ar dėl kokių nors priežasčių nutraukęs mokymąsi privalo atsiskaityti su biblioteka;
   • Bibliotekos skaitytojams nesilaikantiems arba pažeidusiems bibliotekoje nustatytą tvarką, mokyklos direktoriaus įsakymu terminuotam arba visam laikui gali būti atimta teisė naudotis biblioteka.

    

   

   Patvirtinta
   Biržų „Atžalyno" vidurinės mokyklos
   direktoriaus 2009 m. sausio  19 d.
   įsakymu Nr. V - 86

    BIRŽŲ „ATŽALYNO” VIDURINĖS MOKYKLOS
   APRŪPINIMO BENDROJO LAVINIMO VADOVĖLIAIS IR MOKYMO PRIEMONĖMIS
   TVARKOS APRAŠAS

                                                   III. VADOVĖLIŲ IR MOKYMO PRIEMONIŲ PRISTATYMAS IR PERSKIRSTYMAS                                    

 8.      Vadovėlius ir mokymo priemones leidėjai/tiekėjai su sąskaitomis faktūromis, kurios nurodyta mokykla, atveža į savivaldybės švietimo įstaigą, numatytą sutartyje.

 9.      Mokinys, išeidamas iš mokyklos, vadovėlius grąžina į mokyklos biblioteką.

10.     Mokiniui, išvykstančiam į kitą rajoną ar miestą, vadovėliai neperduodami.

11.     Mokiniui išvykstančiam į kitą rajono mokyklą, esant reikalui, mokyklų susitarimu, vadovėliai gali būti skolinami ne ilgiau kaip vieneriems metams.

12.     Mokymo priemonės neperskirstomos. Esant reikalui, mokyklų susitarimu, jos gali būti skolinamos ne ilgiau kaip vieneriems metams.

                                                                         IV. MOKYKLOS FUNKCIJOS

13.  Mokyklos direktoriaus paskirtas asmuo, bibliotekos vedėja, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais kitais teisės aktais, Biržų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-299 „Dėl Biržų rajono savivaldybės mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos aprašu" bei šiuo Aprašu;

13.1   Mokyklos biblioteka atsako už:

13.2.     vadovėlių užsakymą, pirkimus, apskaitą, saugojimą ir išdavimą, ataskaitų pateikimą;

13.3.    mokymo priemonių užsakymą, pirkimus, apskaitą, saugojimą ir išdavimą, ataskaitų pateikimą;

13.4.    Mokyklos tarybos pritarimu, tvirtina reikalingų įsigyti  vadovėlių ir mokymo priemonių sąrašus.

13.5.     Mokyklos bibliotekos darbuotojai suteikia informaciją mokytojams apie galimus įsigyti vadovėlius ir mokymo priemones;

13.6.     sudaro užsakomų vadovėlių ir mokymo priemonių sąrašus ir teikia mokyklos tarybai tvirtinti;

13.7.     sutartis su leidėjais ir tiekėjais, atsako už vadovėlių ir mokymo priemonių užsakymą, gavimą, apskaitą, saugojimą, išdavimą mokytojams, ataskaitų pateikimą;

13.8.     turi teisę mokslo metų eigoje tikrinti vadovėlių būklę;

13.9.      mokslo metų pradžioje išduoda vadovėlius ir mokymo priemones dalykų mokytojams, o mokslo metų pabaigoje iš jų surenka;

13.10.    išduoda vadovėlius naujai atvykusiems mokiniams ir surenka iš išvykstančių iš mokyklos mokinių.

14.        Mokytojai metodinėse grupėse analizuoja galimų įsigyti vadovėlių ir vadovėlius papildančių mokymo priemonių pasiūlą ir teikia siūlymus bibliotekai dėl užsakymų.

15.        Mokyklos tarybai pritarus, tvirtinami mokyklos įsigyjamų vadovėlių, jų komplektų dalių, mokymo priemonių ir literatūros sąrašai.

16.        Mokiniai gavę vadovėlius privalo vadovėlio gale užrašyti vardą, pavardę, klasę ir mokslo metus, bei atsako už gautų vadovėlių būklę, saugojimą.

17.      Asmuo, praradęs arba nepataisomai sugadinęs vadovėlį privalo:

17.1.     nupirkti analogišką vadovėlį, esantį prekyboje arba pakeisti alternatyviu.

17.2.    jei tokio nėra prekyboje - sumokėti vadovėlio kainą.

18.     Mokinys išvykdamas mokytis į kitą rajoną ar mokyklą, baigę mokyklą privalo atsiskaityti su mokyklos biblioteka.

19.   Mokykla iki einamųjų metų gruodžio 1 d. pateikia informacija apie mokyklos vadovėlių fondą.

20.   Mokykla iki ateinančių metų sausio 15 d. Švietimo skyriui pateikia informaciją apie įsigytus vadovėlius ir mokymo priemones.

Atgal į turinį

•  Darbo laikas, lankomumas

    2011 - 2012 m . m. Biržų „Atžalyno“ vidurinė mokykla dirba penkias dienas per savaitę.

    Mokslo metų pradžia – rugsėjo 1 d.

  Ugdymo procesas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas skirstomas pusmečiais:

 Mokiniams atostogos skiriamos:

 PAMOKŲ LAIKAS

Pamokos prasideda 8.00 val^..

Pamokos trukmė: 1 klasėje –35 minutės, 2-10 klasėse – 45 minutės

Pertraukų trukmė 15 min. Vienos pertraukos trukmė -20  min., vienos pietų pertraukos trukmė – 30 min;

LANKOMUMAS

§    Praleistos pamokos mokytojas registruoja klasės dienyne.

§   Klasės auklėtojas reguliariai fiksuoja praleistas pamokas pažymių knygelėje ir stebi lankomumo pokyčius.

§   Pažymių knygelėje nurodomas pateisintų ir nepateisintų pamokų skaičius.

§    Jei dėl rimtų priežasčių reikia išeiti iš pamokų, gaunamas klasės vadovo sutikimas. Praleidus 3 dienas, atnešti tėvų ar globėjų parašytą pateisinimą, o daugiau dienų – gydytojo ar kitos įstaigos pažymėjimą (per vieną trimestrą praleisti ne daugiau kaip 30 nepateisintų pamokų, o per vieną pusmetį – ne daugiau kaip 50 pamokų).

Atgal į turinį

• Neformalusis ugdymas

1a „Aukime sveiki“,

1a Projektinė veikla - „Metų knygelė“,

1b „Žingeidukas“,

1b „Žaidžiame teatrą“,

2a „Žiniukų klubas“,

2a „Po tėviškės dangum“,

2b „Jaunieji kompiuterininkai“,

2b „Ir knyga mane augina“,

2c „Smalsučiai“,

2c „Meninė raiška“,

3a Meninio popieriaus lankstymo pamokėlės,

2 - 4 kl. Jaunųjų žurnalistų būrelis,

4a Statistikos pradmenys,

4a,b,c Sportiniai žaidimai,

4a,b,c „Kelionė į šaškių šalį“,

4b „Labirintų šalyje“,

4a,b, c „Deklamuoju, vaidinu ....“,

4c „Galvočių klubas“,

5 – 9 kl. Dailės “Paletė”,

5 - 7 kl. Tinklalapių kūrimo pradmenys,

5 - 12 kl. Mokyklos lyderiai,

7 - 10 kl. Dainavimo studija,

5 - 10 kl. Jaunųjų šaulių choras,

5 - 10 kl. Jaunasis meistras,

5 - 12 kl. Sportiniai žaidimai,

10 - 12 kl. Šokiai,

8 - 12 kl. DJ klubas,

5 - 7 kl. Mano rankos viską gali

 Atgal į turinį

• Maitinimas, pavėžėjimas

PATVIRTINTA

Biržų "Atžalyno" vidurinės mokyklos

direktoriaus 2009 m. sausio 14 d.

Įsakymu  Nr. V -77

MOKINIŲ NEMOKAMO MAITINIMO BIRŽŲ "ATŽALYNO" VIDURINĖJE MOKYKLOJE TVARKOS APRAŠAS

 

            I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.          Mokinių nemokamo maitinimo tvarka (toliau - Tvarka) reglamentuoja mokinių nemokamo maitinimo (pietūs, pusryčiai ir maitinimas mokykloje organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose, mokinių maitinimas mokinių atostogų metu) organizavimo Biržų „Atžalyno vidurinėje mokykloje, naudojant šiam tikslui valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžeto lėšas rajono savivaldybės biudžeto lėšos ir įstatymų nustatyta tvarka gautas kitas lėšas.

2.          Šis tvarkos aprašas taikomas mokiniams, kurie mokosi Biržų „Atžalyno" vidurinėje mokykloje pagal bendrojo lavinimo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo programas.

3.          Nemokamas maitinimas teikiamas Biržų „Atžalyno" vidurinėje mokykloje, kurioje mokiniai mokosi, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą.

4.          Mokinių teisė į nemokamą maitinimą ir nemokamo maitinimo skyrimo sąlygos nustatyta Savivaldybės tarybos patvirtintame Kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams ir šios paramos skyrimo tvarkos apraše.

              II. NEMOKAMO MAITINIMO MOKINIAMS FINANSAVIMAS

5.  Nemokamo maitinimo mokiniams išlaidų rūšys:

5.1.  išlaidos už įsigytus produktus (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį), kai mokiniai maitinami nemokamai;

5.2.  išlaidos nemokamam maitinimui mokiniams administruoti;

5.3.  patiekalų gamybos išlaidos.

                     6.      Išlaidos už įsigytus produktus (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį) ir išlaidos nemokamam maitinimui mokiniams administruoti finansuojamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui.

7.      patiekalų gamybos išlaidos finansuojamos iš savivaldybės biudžeto.

III. PRODUKTAMS ĮSIGYTI SKIRIAMŲ LĖŠŲ DYDŽIO NUSTATYMAS

8.  Produktams įsigyti (įskaitant pirkimo pridėtinės vertės mokestį), vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymu (Žin. 2006, Nr. 73-2755; 2008, Nr. 63-2382), skiriama:

8.1.  nuo 2,6 iki 3,6 procento bazinės socialinės išmokos dydžio suma pietums;

8.2.  nuo 1,2 iki 2 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio suma pusryčiams;

8.3.  nuo 6 iki 7 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio suma maitinimui (pusryčiams, pietums, pavakariams) mokykloje organizuojamoje dieninėje vasaros poilsio stovykloje.

9.  Vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu pusryčių, pietų ir patiekalų  gamybai  reikalingų produktų  rinkinių  sąrašu,  pagal   mokinių  amžiaus  grupes  ir atsižvelgdamas   į   turimas   nemokamam   mokinių   maitinimui   skirtas   lėšas,   Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu tvirtina

pusryčių, pietų, pavakarių ir dieninėse vasaros poilsio stovyklose nemokamo maitinimo dienos lėšų normą vienam mokiniui.

IV. NEMOKAMO MAITINIMO MOKINIAMS ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

10. Už mokinių nemokamo maitinimo mokykloje organizavimą atsakingas mokyklos direktorius. Jis, nustato maitinimo laiką ir tvarką mokykloje ir prižiūri, kad jos būtų laikomasi.

11.              Mokyklos   direktorius   prižiūri,   kad   butų   laikomasi   patvirtinto   perspektyvinio valgiaraščio, kuris privalo būti suderintas su Visuomenės sveikatos centru.

12.              Socialinė   pedagogė   gavusi   informaciją   dėl   nemokamo   maitinimo   skyrimo (nutraukimo) mokyklos mokiniui, su mokyklos vyriausia virėja suderina nemokamai maitinamų mokinių skaičių.

 

13.     Mokiniui pakeitus mokyklą, nemokamas maitinimas naujoje mokykloje pradedamas teikti nuo pirmos mokymosi joje dienos. Ankstesnė mokykla pateikia pažymą apie mokinio teisę gauti nemokamą maitinimą.

14.     Nemokami pusryčiai ir pietūs organizuojami mokyklose mokslo metų dienomis, tačiau esant tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų prašymui, mokyklos direktoriaus sprendimu gali būti organizuojami atostogų dienomis per mokslo metus.

15.     Nemokami pietūs ir pusryčiai neteikiami nelankant pamokų.

16.     Mokiniui, turinčiam teisę gauti nemokamą maitinimą, nemokami pietūs (pusryčiai), esant tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų prašymui, bei vadovaujantis mokyklos direktoriaus
įsakymu, gali būti atiduodami į namus tik tuo laikotarpiu, kai mokinio nėra pamokose dėl pateisinamų priežasčių.

17.     Mokiniams vietoj nemokamo maitinimo negali būti išmokami pinigai

 

VI. APSKAITA, ATSAKOMYBĖ

 

18.     Nemokamo maitinimo kiekvienos dienos apskaitą, pagal mokyklos patvirtintas formas veda mokytojas atsakingas už mokinių nemokamą maitinimą ir mokyklos vyriausia virėja.

19.     Už nemokamo maitinimo apskaitą atsakinga mokyklos vyriausia buhalterė.

20.   Nemokamų  pietų,   pusryčių  bei   maitinimo  vasaros   atostogų  metu  mokykloje organizuojamoje dieninėje vasaros poilsio stovykloje ( atsižvelgiant į mokinių buvimo stovykloje dienos trukmę) vienos dienos kaina vienam mokiniui, nustatoma vadovaujantis Biržų rajono savivaldybės  administracijos  direktoriaus  nustatyta tvarka,  nepažeidžiant Vyriausybės  ar jos įgaliotos institucijos patvirtinto pusryčių ir pietų patiekalų gamybai reikalingų produktų sąrašo pagal mokinių amžiaus grupes reikalavimų ir Respublikos Socialinės paramos mokiniams įstatymo
(Žin, 2006, Nr. 73-2755; 2008, Nr. 63-2382)

21.  Ataskaita apie panaudotas lėšas nemokamam maitinimui organizuoti, iki sekančio mėnesio 5 dienos vyr. buhalterė pateikia apyskaitą ir atsiskaito savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui.

 Atgal į turinį

• MOKINIŲ PAVĖŽĖJIMO APRAŠAS

1. Mokiniai mokyklos autobusu vežami tik patvirtintu maršrutu.

2. 1 -8 klasių mokiniai maršrutiniais autobusais vežami iš mokyklai priklausančios teritorijos:  Čepukų, Ežerėlių, Jonavos, Juodelių, Karaimiškio, Kaunių, Kirkilų, Klausučių, Kvietkelių, Mantagailiškio. Naradavos, Ringailių, Rinkuškių, Ripeikių, Smaitiškių, Šlepečių, Salantiškio gyvenamųjų vietovių ( 9-12 klasių mokiniams pavėžėjimas neribojamas).

3. Klasių auklėtojai mokslo metų pradžioje mokyklos sekretorei pateikia mokinių sąrašą nurodydami mokinio vardą, pavardę, kelionės į mokyklą ir išjos maršrutą, vežėją; kiek kartų per savaitę mokinys važiuos (maršrutas ir gyvenamieji vieta).

4. Direktorės įsakymu tvirtinama: mokyklos autobusu vežamų mokinių sąrašas, mokinių, važiuojančių maršrutiniais autobusais sąrašas, pavėžėjimo tvarkos aprašas.

 Biržų „Atžalyno" vid. m-klos autobuso vežančio mokinius į mokyklą maršruto schema

Maršrutu Nr.l (7 00 val.) mokykla-stotelė Nr.6-Nr.5-Nr.3 vežama 10 mokinių, atstumas 20km

Maršrutu Nr.2 (7 30 vai.) mokykla-stotelė Nr.l-Nr.2-Nr.4 vežama 10 mokinių, atstumas 42. km.

Maršrutu Nr.3 (13 10 vai.) mokykla-stotelė Nr. 1 -Nr.2-Nr.4 vežama 10 mokinių, atstumas 12. km

Maršrutas Nr.4(14 35 vai.) mokykla-stotelė Nr.6-Nr.5-Nr.3 vežama 10 mokinių, atstumas 20. km

Pastaba: autobusas 11 vietų  (violetine rodyklė - maršrutas nr. 1, raudona - nr. 2 )

Atgal į turinį

• Socialiniai ryšiai

Socialinės veiklos sritys

5 -6 kl. mokiniams:   bendradarbiavimas su Šv. Vincento Pauliečio senelių globos namais, istorinių vietų, kapaviečių priežiūra; pirmokų adaptacija,

                                pailgintos dienos grupės kuravimas.

6 -8 kl. mokiniams:   bendradarbiavimas su Regioninio parko direkcija,

                                Aplinkos apsaugos agentūra; socialinių tyrimų grupė mokykloje.

9-10 kl. mokiniams: socialinės pagalbos akcijos -bendradarbiavimas su seniūnijų socialiniais darbuotojais;

                               grupė mokykloje -bendradarbiavimas su socialine pedagoge; su Medeikių globos namais;

                               su mokyklos biblioteka; su verslininkais.

Atgal į turinį

• Pasiekimų vertinimas

BIRŽŲ „ATŽALYNO“ VIDURINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO, INFORMACIJOS RINKIMO, FIKSAVIMO IR PANAUDOJIMO BENDROS TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROJI DALIS

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo bendra tvarka mokykloje apibrėžia vertinimo ir įsivertinimo kaitos procesus, pasikeitus pradinio, pagrindinio bei vidurinio ugdymo programų tikslams ir uždaviniams. Tvarka pagrįsta Švietimo įstatymu, ŠMM teisės aktais, mokyklos nuostatais bei mokyklos ugdymo turinį reglamentuojančiais dokumentais: Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais (2002, 2003), Bendraisiais ugdymo planais 2005 – 2007 m. m., Pradinio ugdymo samprata (2003) , Brandos egzaminų programomis (2003), Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata (2004).

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

1.   Vertinimo tikslai:

1.1. padėti mokiniui aktyviai ir sėkmingai mokytis;

1.2. tvarkyti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;

1.3. nustatyti mokytojų darbo kokybę ir mokyklos darbo veiksmingumą.

2.   Vertinimo uždaviniai:

2.1. ugdyti mokinių gebėjimą pažinti save, įsivertinti pasiekimų lygmenį;

2.2. padėti mokytojams organizuoti ugdymo procesą pagal mokinio mokymosi galimybes;

2.3. kurti mokinių poreikius atliepiančios pedagoginės – psichologinės pagalbos sistemą;

2.4. siekti, kad informacija apie vaiko mokymąsi stiprintų vaiko, tėvų ir mokyklos ryšį.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

3. Vertinimo nuostatos:

3.1. vertinama tai kas buvo planuota ir numatyta pasiekti vykdymo procese pagal standartus: žinios, supratimas, dalyko gebėjimai, bendrieji gebėjimai, vertybinės nuostatos;

3.2. vertinimas grindžiamas individualiais mokinio poreikiais, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, atitinka ugdymo (-osi) tikslus;

3.3. vertinimo sistema suteikia galimybę mokiniui laiku gauti grįžtamąją informaciją apie mokymosi patirtį ir kelti saviugdos tikslus.

4. Vertinimo principai:

4.1. atvirumas ir skaidrumas;

4.2. objektyvumas ir veiksmingumas;

4.3. pozityvumas ir informatyvumas.

IV. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

5. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas pagal paskirtį ir tikslus skiriamas į 2 dalis :

5.1. vertinimas ugdymo procese;

5.2.  vertinimas baigus kursą, modulio programą, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą;

6.    Vertinant ugdymo procese naudojami 2 vertinimo tipai:

6.1. formuojamasis vertinimas;

6.2.  diagnostinis vertinimas.

7.    Formuojamojo vertinimo paskirtis: neformalizuojamas ir nefiksuojamas, padeda nustatyti, ar pasiekti mokymosi tikslai ir uždaviniai. Vertinimo tikslas – padėti   mokytis.

Pozityviai komentuojama mokinio veikla.

8.   Diagnostinio vertinimo paskirtis: išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai, kokia ir kam reikalinga pagalba, kokie tolesni mokymosi žingsniai.

9.    Dalykų mokytojai vertinimo kriterijus mokiniams pateikia iki rugsėjo 5 d. Kriterijai skelbiami kabinetuose, informaciniuose stenduose ar specialiame aplanke.

10.  Adaptaciniu periodu mokiniai neigiamais pažymiais nevertinami.

11.  Mokinių pasiekimų formaliajam vertinimui naudojamas pažymys: Išsilavinimo standartai yra pagrindinis orientyras visuose vertinimo komponentuose.

9-10 balų - už gebėjimą planuoti, daryti išvadas, įvertinti, pritaikyti, aprašyti, integruoti, apibendrinti, išplėsti, vadovauti, atnaujinti.

7-8 balai - už gebėjimą įrodyti, paaiškinti, pritaikyti, spręsti, atlikti, palyginti suprasti, suformuluoti, papasakoti, pasirinkti, apskaičiuoti.

4-6 balai - už gebėjimą pakartoti, pavadinti, apibrėžti, išvardyti, aprašyti, klausyti, stebėti, atskirti, matyti.

12. Kai mokslo metai skirstomi pusmečiais:

12.1. Jei dalykui yra skiriama 1 savaitinė valanda, mokinio žinios vertinamos ne mažiau 5 pažymiais;

12.2. Jei dalykui yra skiriama 2 – 3 – 4 – 5 savaitinės valandos, mokinio žinios vertinamos atitinkamai ne mažiau – 10 – 15 pažymiais ir t.t.

13. 1 - 4 klasių moksleivių pasiekimai vertinami idiografiniu (individualios pažangos) principu.

14. 5 - 12 klasių moksleivių pasiekimams vertinti naudojamas diagnostinis, apibendrinamasis, formuojamasis, norminis bei kriterinis vertinimas:

14.1. Diagnostinis vertinimas - baigus temą ar kurso dalį, siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus;

14.2. Formuojamasis vertinimas - nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti;

14.3. Apibendrinamasis vertinimas - vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje;

14.4. Norminis vertinimas - sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus;

14.5. Kriterinis vertinimas - vertinimas, kurio pagrindas - tam tikri kriterijai (pvz. Standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

15. Namų ir klasės darbai vertinami pagal dalyko mokytojo sukurtą metodiką, aprobuotą metodinėje taryboje.

16. Moksleivių darbų vertinimas:

16.1. Kontrolinis darbas, įskaita, testas - rašomas, išnagrinėjus temą, skyrių, mokomosios medžiagos kursą. Darbo trukmė - 45 min. Vertinama pažymiais, kurie įrašomi į dienyną. Jei mokinys šio darbo nerašė - privalo atsiskaityti vėliau. Kontroliniai darbai organizuojami pagal tvarką (žr. priedą Nr.1).

16.2. Apklausa raštu . Darbo trukmė 10-15 min. Vertinimas diagnostinis ar formuojamasis. Pažymys į dienyną rašomas ne visada.

16.3. Savarankiškas darbas . Šis metodas gali būti taikomas kiekvieną pamoką. Trukmė neribojama. Vertinimas gali būti formalus ir neformalus.

16.4. Laboratorinis darbas. Atliekamas bet kuriuo pamokos metu, mokomojo pobūdžio darbas.

17. Vertinimas baigus programą:

17.1. Mokymosi rezultatams apibendrinti baigus atskiro dalyko, dalyko modulio programą taikomas apibendrinamasis vertinimas (pasiekimų patikrinimai, įskaitos, egzaminai). Baigus dalyko modulio programą, vertinama „įskaityta“, „neįskaityta“. Pagrindinis ugdymas baigiasi pasiekimų patikrinimu, o vidurinis – brandos egzaminais.

17.2. Apibendrinamasis vertinimas yra formalus. Pagal vertinimo tikslą pasirenkamas kriterinio arba norminio tipo vertinimas. Jo rezultatai fiksuojami pažymiu ar „įskaityta“.

17.3. Apibendrinamasis vertinimas turi būti validus ir patikimas. Vertinimo dalyviai iš anksto susitaria ir priima sprendimus dėl vertinimo rangavimo, kriterijų ir tvarkos.

17.4. Apibendrinamojo vertinimo informacija naudojasi mokinys, rinkdamasis tolesnį mokymąsi; mokytojas, konsultuojantis mokinį dėl jo pasirinkimo ar vertindamas savo pedagoginę veiklą; kiti suinteresuoti asmenys bei institucijos, vertinančios ugdymo kokybę.

V. DALYVIAI

    18. Moksleiviai žino kiekvieno dalyko vertinimo normas bei kriterijus. Mokytojo padedami, mokosi vertinti ir įsivertinti savo pažangą bei pasiekimus.

    19. Moksleivių tėvai gauna aiškią, savalaikę informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus.

    20. Mokytojas sukuria moksleivių pažangos bei pasiekimų vertinimo sistemą ir supažindina moksleivius; pagal savo pasirinktą metodiką planuoja ir atlieka moksleivių pažangos bei pasiekimų vertinimą. Remdamasis vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja ugdymo turinį.

VI. INFORMACIJOS FIKSAVIMAS

21. Klasių dienynuose mokytojai fiksuoja vertinimus laiku ir reguliariai.

22. Pažymių knygelės arba individualios pažangos lapai 11-12 kl. tvarkomi 1 kartą per mėnesį (iki kito mėnesio 5 d.)

23. Ugdymosi suvestinės pateikiamos po pusmečio ir mokslo metų pabaigoje (per 5 d.)

24. 4 klasės moksleivių visų dalykų pasiekimų aprašai pagal Išsilavinimo standartus (mokslo metų pabaigai).

25. Pasiekimų knygelės 1-2, 3-4 kl.

26. Mokinių darbų aplankai (kūrybiniai darbai, svarbūs kontroliniai darbai, piešiniai ir t.t);

27. Konkursų, olimpiadų rezultatai, kitos popamokinės veiklos ir netradicinių ugdymo formų vertinimas integruojamas į ugdymo procesą (žr. priedą Nr. 2)

28. Mokinių savianalizė (pažymių dinamika).

29. Iki 12.01 ir iki 05.01 išvedami tarpiniai pažymiai, fiksuojami suvestinėse, jų analizė atliekama pagal lentelę (žr. priedą Nr. 3)

VII. INFORMAVIMAS

30. Informacija mokiniams už ką bus vertinami kiekvienos pamokos pradžioje.

31. Informacija pažymių knygelėse, pasiekimų knygelėse.

32. Informacija tėvams ir mokiniams apie vertinimo tvarką ir metodiką mokslo metų pradžioje, tėvų susirinkimų metu.

33. Individuali informacija apie vaiko pasiekimus tėvams pageidaujant.

34. Mokinio ugdymosi rezultatų aptarimas su mokiniai ir tėvais pusmečiui/metams pasibaigus.

MOKINIŲ POPAMOKINĖS VEIKLOS IR NETRADICINIŲ UGDYMO FORMŲ VERTINIMO INTEGRAVIMAS Į UGDYMO PROCESĄ

* Aktyvus dalyvavimas – koncertinio numerio atlikimas ar viešas pasisakymas.

Atgal į turinį

•  MOKINIŲ SKATINIMO TVARKA

  1.    Mokiniai skatinami už laimėjimus ir pasiekimus:

  1.1. atstovavimą    mokyklai     olimpiadose, konkursuose, turnyruose,     varžybose,
  konferencijose, festivaliuose   ir   kituose   ne   mokyklos   organizuotuose   renginiuose   (rajone,
  respublikoje, tarptautiniuose renginiuose);

  1.2.       gerą mokymąsi ir pavyzdingą elgesį;

  1.3.       aktyvų dalyvavimą popamokinėje  veikloje;

  1.4.       pagalbą klasės auklėtojui ar mokytojui;

  1.5.       pagalba tvarkant mokyklą, kabinetus;

  1.6.       aktyvų darbą mokyklos savivaldos organizacijose;

  1.7. abiturientams,  geriausiai  baigusiems  mokyklą,  aktyviai   dalyvavusiems  mokyklos
  meninėje, sportinėje ir visuomeninėje veikloje;

  2.  Siūlyti skatinti mokinį gali klasės auklėtojas, mokytojas, administracija pateikdami
  rekomendaciją, kurioje nurodama už kokius pasiekimus ir kokią paskatinimo rūšį siūlo:

  2.1.  padėką raštu, padėkos raštą, padėką raštu ir žodžiu;

  2.2.  ekskursiją

  2.3.  dovaną;

  2.4.  įrašą su nuotrauką mokyklos internetiniame puslapyje;

  2.5.  pranešimai (informacija) spaudai, stenduose. 

  3.      Padėka už gerą mokymąsi, pasiektus rezultatus, aktyvią veiklą įforminamas mokyklos
  direktoriaus įsakymu.

  4.      Klasių kolektyvų skatinimai: 

  4.1.  už gerai prižiūrimą klasę, (kabinetą, (pagal nuostatus));

  4.2.  už ženklią klasės pažangą moksle per mokslo metus (1-4 klasės, 5-8 klasės, 9-12 klasių
  grupių po vieną klasę;

  4.3.  už geriausius pusmečių rezultatus (pažangumą ir lankomumo rezultatai);

  4.4.  už geriausią klasės lankomumą (pagal vienam mokiniui tenkančių praleistų pamokų
  skaičių) per mokslo metus (1-4 klasės, 5-8 klasės, 9-12 klasės);

  4.5.  už aktyvų klasės kolektyvo dalyvavimą mokyklos tradiciniuose renginiuose;

  4.6.  už aktyvų klasės kolektyvo dalyvavimą mokyklos savivaldos veikloje;

  5.    Mokinių skatinimui apmokėti iš dviejų procentų paramos lėšų.

Atgal į turinį

• Darbo krūvio reguliavimas

MOKINIŲ DARBO KRŪVIO REGULIAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I.                   Pagrindinės sąvokos

Kontrolinis darbas – mokinio žinių, gebėjimų patikrinimas, kuris paprastai atliekamas raštu, ne mažiau 30 min. trukmės savarankiškas projektinis, kūrybinis, laboratorinis arba kitoks raštu atliekamas darbas, skirtas patikrinti kaip įvaldyta dalyko programos dalis.

Atsiskaitomas darbas – darbas, kuriuo siekiama patikrinti, kaip mokinys įsisavino konkrečią temą. Jo trukmė pamokos metu – nuo 30 iki 40 min. Atsiskaitomųjų darbų formos gali būti įvairios: atsiskaitymas raštu; žodžiu; referato ar kūrybinio darbo atlikimas; praktinių užduočių atlikimas.

Kontrolinių darbų grafikas – sudaromas mėnesiui.

Namų darbų užduotys – užduotys, kurias mokinys privalo atlikti ne pamokų metu (skaitykloje, būrelyje, mobilioje grupėje, namuose, išvykoje).

Savarankiškas darbas – įtvirtinamųjų pratybų rūšis. Tai mokomieji darbai mokinių žinioms ir įgūdžiams tikrinti.

Apklausa raštu ar žodžiu – greitas mokinių žinių patikrinimas.

Laboratoriniai darbai – teorinių žinių pritaikymas praktiškai.

II.                 Kontrolinių darbų planavimas ir vykdymas

1.      Kontrolinius darbus planuoja ir vykdo mokytojai. Grafikas skelbiamas mokytojų kambaryje

2.      Kontrolinių darbų skaičius orientuojamas į ugdymo plane dalykui skirtų savaitinių valandų skaičių.

3.      Kontrolinius darbus gali inicijuoti mokyklos vadovai, kitos vaikų ugdymu suinteresuotos švietimo institucijos.

4.      Kontroliniais darbais siekiama patikrinti, kaip mokinys įsisavino mokomojo dalyko žinias, kurie gebėjimai jau atitinka standartus, kuriuos gebėjimus dar reikia ugdyti.

5.      Likus savaitei iki kontrolinio darbo mokytojas informuoja mokinius.

6.      Rekomenduojama likus savaitei iki pusmečio/metų pabaigos neorganizuoti kontrolinių darbų.

 

III.             Atsiskaitomųjų darbų planavimas ir vykdymas

 

7.      Atsiskaitomuosius darbus planuoja, jų formą, turinį nustato ir vykdo mokytojai.

8.      Atsiskaitomaisiais darbais mokytojas ir mokinys pasitikrina konkrečios temos ar jos dalies keliamų uždavinių įvykdymo kokybę, mokinio gebėjimų lygį.

9.      Likus savaitei iki atsiskaitomojo darbo mokytojas informuoja mokinius.

IV.              Savarankiškų darbų organizavimas

10.  Mokytojas konsultuoja mokinius, padeda individualiai. Nori įsitikinti, kaip įtvirtinamąjį pratimą sugeba atlikti kiekvienas mokinys. Pagal tipines ir atskirų mokinių klaidas galima imtis koreguojančių veiksmų. Siūloma savarankišką darbą baigti apibendrinimu.

V.                 Apklausos raštu ar žodžiu organizavimas

11.  Užduotys turi būti konkrečios, trumpos, aiškios. Apklausos formos įvairios – testas klausimynas, diktantas.

VI.              Laboratorinių darbų organizavimas

12.  Ugdo praktinius gebėjimus. Paprastai visi klasės mokiniai atlieka tą patį darbą su vienodais prietaisais. Mokinys, naudodamasis prietaisais turi išspręsti iškeltą problemą: išmatuoti , apskaičiuoti, įvertinti, palyginti, sisteminti, daryti brėžinius, formuluoti išvadas.

VII.           Namų darbų užduočių paskirtis ir skyrimas

13.  Namų užduotimis siekiama:

13.1. tvirtinti turimas žinias, gebėjimus;

13.2. pagilinti žinias arba pašalinti mokymosi spragas;

13.3. ugdyti gebėjimą taikyti įgytas žinias sprendžiant praktines užduotis;

13.4. ugdyti gebėjimą naudotis informaciniais šaltiniais;

13.5. ugdyti mokinio pareigingumą ir atsakomybę.

14.  Namų darbų užduočių turinį, formas, trukme nustato mokytojas.

15.  Namų darbų užduotys gali būti:

15.1.trumpalaikės-kurias privalo atlikti iki kito dalyko pamokos;

15.2.ilgalaikės - kurias privaloma atlikti iki sutartos datos.

16.  Mokytojas gali skirti ilgalaikes namų darbų užduotis ir laikyti jas atsiskaitomaisiais darbais.

17.  Namų darbų užduotis mokytojai diferencijuoja taip:

17.1.turintiems mokymosi motyvaciją, itin gabiems mokiniams skiriamos kūrybinės, kritinį mąstymą ugdančios, gebėjimą analizuoti ir vertinti informacinius šaltinius lavinančios užduotys;

17.2.neturintiems mokymosi motyvacijos, mokymosi sunkumų turintiems mokiniams skiriamos padedančios stiprinti savigarbą, įtvirtinti gautas žinias, šalinti mokymo(si) spragas namų darbų užduotys.

18.  Namų darbų trukmę nustato mokyklos ugdymo planas: 3-4 kl. mokiniams – ne daugiau 1 val., 5-6 kl. – 1,5 val., 7-8 kl. – 2 val., 9-12 kl. – 2,5 val. per dieną.

VIII. Atsiskaitymas už praleistus kontrolinius, atsiskaitomuosius darbus

19.  Mokinis dėl ligos ar kitos pateisinamos priežasties neatvykęs į kontrolinį ar atsiskaitomąjį darbą, turi teisę mokytojo nuožiūra atsiskaityti iki kito kontrolinio darbo.

20.  Mokinis neatvykęs į kontrolinį ar atsiskaitomąjį darbą be pateisinamos priežasties, neturi teisės papildomai atsiskaityti. Dienyne įrašomas neigiamas įvertinimas.

21.  Mokytojai informuoja mokinius apie gautus kontrolinių, atsiskaitomųjų darbų įvertinimus per 10 darbo dienų.

Atgal į turinį

• Mokyklos taryba

MOKYKLOS TARYBOS NUOSTATAI

Mokyklos taryba - aukščiausia savivaldos institucija, telkianti moksleivių, tėvų (ar jų globėjų) ir pedagogų atstovus svarbiausiems Mokyklos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

Mokyklos taryba renkama 2 metams. Tėvus į Mokyklos tarybą renka tėvų susirinkimas, mokytojus - Pedagogų taryba, antros ir trečios pakopos moksleivius - Moksleivių taryba. Mokyklos tarybos moksleiviai, tėvai ir pedagogai atstovauja lygiomis dalimis.

Mokyklos tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Mokyklos tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių posėdyje tarybos narių balsų dauguma. Mokyklos taryba už savo veiklą atsiskaito ją rinkusiems bendruomenės nariams.

Mokyklos taryba:

1. nustato Mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, aprobuoja Mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką;
2. aptaria siūlymus dėl moksleivių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;
3. vertina Mokyklos vadovų veiklą, pareiškia nuomonę jiems atestuojantis;
4. skiria atstovus į pedagogų atestavimo komisiją;
5. kontroliuoja Mokyklos ūkinę ir finansinę veiklą;
6. gali sustabdyti kitų Mokyklos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos;
7. pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš mokyklos klausimus.

Atgal į turinį

• Specialistų paslaugos

   Socialinė pedagogė D. Beliakienė
   

 Pietų pertraukos laikas 11.00 – 11.30 val.

 Socialinės pedagogės veikla

·        Dirba su asmeniu (individualus darbas) – mokiniu, tėvais ar teisėtais mokinio atstovais, pedagogais ir kitais švietimo įstaigoje dirbančiais specialistais.

·        Vertina ir padeda spręsti problemas, susijusias su įvairiais mokiniams kylančiais sunkumais (pagrindinių reikmių tenkinimo, saugumo užtikrinimo), vykdo saviraiškos ir saviaktualizacijos, mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, emocinių ir elgesio bei kitų problemų sprendimo prevencines programas.

·        Padeda tėvams ar teisėtiems mokinio atstovams jį ugdyti; suprasti socialinius ir psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą, geriau suprasti mokinio, turinčio vystimosi sunkumų, poreikius, tėvų teises ir pareigas. Informuoja tėvus apie jų teisę gauti socialinę – pedagoginę pagalbą.

·        Bendradarbiauja su klasių auklėtojais, kitais pedagogais, specialistais, įstaigos administracija sprendžiant mokinių socialines-pedagogines problemas, ieško efektyvių pagalbos būdų. Padeda jiems geriau suprasti, kaip mokinių socialinės problemos veikia jų elgesį, pažangumą, lankomumą.

·        Tiria socialinės pedagoginės pagalbos poreikį. Organizuoja ir koordinuoja socialinės–pedagoginės pagalbos teikimą ir vertina jos kokybę.

·        Atlieka šviečiamąjį-informacinį darbą kartu su įstaigos personalu, visuomeninėmis organizacijomis ir socialiniais partneriais iš kitų institucijų.

·        Palaiko ryšius su įvairiomis valstybinėmis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą.

·        Atstovauja ir gina vaikų teises švietimo įstaigoje, teisėsaugos ir kitose institucijose.

·        Lanko mokinius jų namuose, jeigu klasės auklėtojas negali.

   Logopedė, spec. pedagogė  Danguolė Unglinskienė

     v   Tiria mokinių kalbą, pildo kalbos tyrimo korteles;

     v    Padeda specialiųjų poreikių mokiniams įsisavinti medžiagą;

     v    Sudaro kalbos ir komunikacijos sutrikimų šalinimo programas;

     v     Konsultuoja tėvus, mokytojus apie kalbos ir komunikacijos sutrikimų šalinimo būdus;

     v     Lavina sutrikusias funkcijas;

     v     Dirba su mokiniais turinčiais kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų, veda logopedines pratybas.

   Specialioji pedagogė Nijolė Jurkonienė

      v     Padeda specialiųjų poreikių mokiniams įsisavinti medžiagą;

      v     Lavina sutrikusias funkcijas;

      v     Konsultuoja tėvus ir mokytojus.

      Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

        v     Vykdo sveikatos priežiūrą mokykloje;

v     Teikia pirmąją pagalbą nelaimingų atsitikimų atvejais;

v     Teikia informaciją sveikatos ir sveikatingumo stiprinimo klausimais mokyklos bendruomenei;

v     Padeda mokiniams formuoti teisingą požiūrį į savo sveikatą ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius;

v     Numato priemones ligoms ankstyvuoju laikotarpiu įtarti.

Atgal į turinį

•  Pažintinės veiklos lėšų naudojimo tvarka

1.   . Pažintinės veiklos lėšos naudojamos pagal Mokinio krepšelio metodiką.

2.      Pinigai skiriami direktorės įsakymu, pateikus renginio planą ir mokinių sąrašą.

3.   Pinigai gali būti skiriami transporto nuomai, kurui, renginių bilietams (spektakliai, muziejai, galerijos, varžybos ir tt.)

4.       Pirmumo teisė teikiama klasių bendruomenių veiklai;

5.       Jeigu klasės bendruomenės neišnaudoja pažintinei veiklai skirtų lėšų, pinigai, nekeičiantveiklos pobūdžio, gali būti skiriami: mokinių skatinimui
 (atskiroms grupėms), socialiai remtiniems mokiniams.

6.       Pagal galimybę soc. remtiniems mokiniams gali būti finansuojama ir kelionės išlaidos, ir renginių, muziejų bilietai.
7. Pažintinę veiklą gali organizuoti klasių auklėtojai, dalykų mokytojai, socialinė pedagogė, mokyklos administracija.

Atgal į turinį

• 2 proc. parama

Gerb. tėveliai, buvę mokyklos mokiniai ir visi, kurie parėmė ar norėtų paremti mūsų mokyklą

Maloniai prašome paremti mokyklos veiklą bei iniciatyvas pervedant mokyklai 2 proc. savo pajamų mokesčio. Jūsų parama bus panaudota mokymo kokybei gerinti, materialinei bazei ir mokyklos įvaizdžio gerinimui.  Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie, remdamiesi gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, 2% sumokėto pajamų mokesčio už praeitus metus, paskyrė Biržų „Atžalyno“ vidurinei mokyklai. Tikimės jūsų paramos.

Į mokyklos atsiskaitomąją sąskaitą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (2 proc. GPM) pervestos lėšos :

2008m.          6308 Lt.

2009 m.         7904 Lt.

2010 m.          4040 Lt.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 str. 3 dalies nuostatas yra įtvirtinta nauja nuolatinio Lietuvos gyventojo teisė - nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi iki 2% paremti pasirinktą ūkio subjektą.

Jums nutarus 2% savo pajamų mokesčio skirti mūsų mokyklai reikia užpildyti specialią formą FR 0512  ir ją pristatyti valstybinei mokesčių inspekcijai. Užpildytą formą paramos davėjas gali pats pristatyti į VMI arba užpildyti ir išsiusti elektroniniu būdu tinklalapyje: www.vmi.lt

Prašymas pildomas didžiosiomis spausdintomis raidėmis, o 16 skiltyje nurodykite kiek procentų (iki 2%) ketinate pervesti paramai. Specialią prašymo formą bei instrukcijas kaip ją pildyti galima gauti VMI arba interneto adresais:

• FR 0512 MS Word DOC formatu  
• FR 0512 Acrobat PDF formatu 
• Pildymo instrukcijos MS Word DOC formatu  

Išsami informacija apie 2%:
http://www.labdara-parama.lt/
Oficiali informacija apie 2%:
http://nauja.vmi.lt/index.aspx?itemId=1001669

Atgal į turinį

•  Darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2010 m.

Atgal į turinį

• Aptarnaujama teritorija

,,Atžalyno" vidurinėje mokykloje aptarnaujama teritorija, kurių gyventojų vaikai turėtų mokytis šioje įstaigoje:

   Biržų miesto Agluonos, Ajerų, Alyvų, Aukštaičių, Aušros, Beržų, Dvaro, Daukanto porinių namų , Ežero, Gedimino, Geležinkelio, M. ir J. Yčų, Jovaro gatvės neporinių numerių nuo 37 iki 53 , P.Kolpoko gatvių, Kęstučio gatvės porinių numerių namų nuo 10 iki 64, neporinių numerių nuo 7 iki 51, Klevų, P.Klybo, V.Kudirkos, Laisvės, Lauko, Liepų, Melioratorių, Minties, J.Nastopkos, Naujamiesčio, S.Nėries, Pabiržės, Parodos, Partizanų, Pasvalio Pastaunyko, Paupio, Pelkių, Plento, Ramunių gatvių, Respublikos gatvės porinių numerių namų nuo 64 iki 104, neporinių numerių namų nuo 27 iki 75, Rožių, Saločių, Skaistkalnės, Stoties, Statybininkų, Šilų, Širvenos, Švyturio porinių namų numerių nuo 28, neporinių namų numerių nuo 27, Taikos, Tarybų, Tiekimo, Tilto, Tinklų, Vabalninko, Vyšnių, Vytauto, Žalgirio, Žaliosios, Žvejų gatvių, Čepukų, Ežerėlių, Jonavos Juodelių, Karaimiškio, Kaunių, Kirkilų, Klausučių, Kvietkelių, Mantagailiškio, Naradavos, Rimgailių, Rinkuškių, Ripeikių, Smaitiškių, Šlepščių, ValantiŠkio gyvenamųjų vietovių

Atgal į turinį     

• Etosas ir vertybės

ETOSAS 

Tradicinės šventės, renginiai sutelkia bendruomenę, suartina sielas, padeda pamiršti kasdienybės monotoniją. Pagrindinis visų tradicinių švenčių ženklas – kūrybiška improvizacija. Kasmet stengiamės sugalvoti kažką naujo, netikėto, kad išliktų laukimo intrigą. Šių metų naujiena – Linksmieji penktadieniai: Sijonų diena, Dešimtukų šventė, Sporto diena, Kaklaraiščių diena, Aksesuarų diena, Skrybėlių diena, Reklamos diena.  

                      Mokyklos šventės: Rugsėjo 1 –oji, Mokytojų šventė – savivaldos diena, Kalėdiniai Karnavalai, Sausio 13-oji laisvės gynėjų diena, Vasario 16 – osios šventė, Draugų diena, kai grįžta buvę mokiniai, Šimtadienis, Mokyklos Vardo diena, Mokinio diena, Paskutinio skambučio šventė, "Talentų šou", projektų pristatymai. Unikaliausia vis dėl to – Mokinio diena, švenčiama nuo 1998 m. (Reikėtų patentuoti šią idėją.) ir Draugų diena arba Sugrįžimų šventė, kuri rengiama kasmet, vasario pirmąjį šeštadienį. Mokykloje susirenka buvę mokiniai. Pirmoji šventės dalis – susitikimas aktų salėje: pokalbiai, „dvikovos“, prisiminimai, koncertas. Antroji dalis – buvusių mokinių ir abiturientų pakalbis prie arbatos. Po to buvę atžalyniečiai susitinka su auklėtojais... 

                 Jau treti metai vyksta „Amžiaus mačas.“ Jo idėją „padovanojo“ 1994 m. mokyklą baigę mokiniai. Organizatorius – E. Pečiūnas – LKKA Irklavimo, slidinėjimo ir Turizmo katedros asistentas, Fiziologijos ir biochemijos katedros doktorantas. Tą dieną – svarbiausia – vyksta krepšinio varžybos: aikštelėje susitinka mokytojų – mokinių – buvusių mokinių komandos. Šventė jau turi savo atributiką – plakatą, Dėkavonių raštus, prizus. Mokytojai vertina galimybę susitikti su LKKA dėstytojais, aptarti įvairias ugdymo problemas, fizinės ir psichinės sveikatos derinimo aplinkybes. Mokiniai – žaidėjai ir sirgaliai –dėkingi už įdomią, nuotaikingą ir „profesiškai“ reikalingą SPORTO DIENA.

 VERTYBĖS

• Pagarba kitam,

• pasirinkimo galimybė ir teisė,

• saviraiškos galimybė,

• socialinė - pedagoginė pagalba.

ATRIBUTIKA

Mokiniai savo mokyklai išsirinko vardą - „Atžalynas", paskui sukūrė emblemą - pelėdą. A. Butkevičiaus medžio skulptūra (ta pati pelėda!) mokyklos kieme pranešė visam miestui: čia gyvena tie, kurie vertina išmintį... Vėliavą sukurta mokyklos 40-mečio proga. Idėjos - mokytojos R. Briedienės, išpildymas - buvusios mokinės L. Narkevičienės. Himnai du: pradinukų apie pelėdžiukus, o vyresniųjų - apie meilę, mokslą ir t.t. Sukurtas ženkliukas.

                                                                               Himnai

Atgal į turinį

Biržų „Atžalyno" vidurinė mokykla © 2006 - 2011.

Puslapį tvarko  R. Mikalauskienė, R.Šarkūnas